Fizikiniai tyrimai

FIZINIS PATALPŲ UŽTERŠTUMAS

Biurų patalpose atliekame fizikinius tyrimus:
• Patikrinti apšvietimo parametrus:
• Natūralaus apšvietimo matavimas;
• Dirbtinės apšvietos matavimas;
• Dirbtinės apšvietos matavimas nakties metu.
• Elektromegnetinę spinduliuotę:
• Elektromagnetinių laukų matavimas;
• Judriojo radijo ryšio bazinės stoties elektromagnetinės spinduliuotės tyrimas.
• Vibraciją:
• Visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos matavimas;
• Vibracijos dydžio oktavinėse dažnių juostose matavimas.
• Akustinį triukšmą:
• Ekvivalentinio garso slėgio lygio matavimas;
• Ekvivalentinio garso slėgio lygio matavimas nakties metu;
• Oro transporto skleidžiamo akustinio triukšmo tyrimas;
• Pavienio kelių transporto skleidžiamo akustinio triukšmo tyrimas;
• Statinių inžinerinės įrangos skleidžiamo akustinio triukšmo tyrimas;
• Geležinkelio transporto skleidžiamo akustinio triukšmo tyrimas;
• Infragarso ir žemo dažnio garsų tyrimas.

Fizinė tarša – tai tokių veiksnių poveikis: apšvietimas, garsas, infragarsas ir ultragarsas, vibracijos, elektromagnetinė ir jonizuojančioji spinduliuotė, taip pat suspenduotų dulkių dalelių kiekis. Naudodamiesi savo būste ar biure technologijų pažangos produktais (kompiuteriais, biuro įranga ir įvairiais buitiniais prietaisais), veikiame ir būsto ekologiją, o tuo pačiu ir save.
Apšvietimo lygis – natūralaus aplinkos apšvietimo rodiklis. Pernelyg silpnas arba, priešingai, per daug ryškus apšvietimas neigiamai veikia žmogaus organizmą. Nepakankamas dirbtinės ar natūralios šviesos kiekis, be nuolatinio mieguistumo, kelia ir rimtesnių pavojų, tai gali būti, pvz., regėjimo ir nuotaikos pablogėjimas, dėmesingumo, darbingumo sumažėjimas, dirglumas, psichikos sutrikimai.
Garsas. Garso poveikis vertinamas pagal santykinį garso intensyvumą (triukšmo lygį), kuris išreiškiamas decibelais (dB).
Triukšmo šaltiniai yra visų rūšių transportas, pramonės įmonės, buitinė technika ir kt. Stiprūs triukšmo šaltiniai yra oro uostai, kuriuose didžiausią triukšmą kelia kylantys lėktuvai. Intensyvų triukšmą sukelia ir geležinkelio transportas. Gyvenamosiose patalpose yra daug triukšmo šaltinių: dirbantys liftai, ventiliatoriai, siurbliai, televizoriai, garsūs kaimynų pokalbiai ir t. t.

Triukšmas neigiamai veikia žmogaus sveikatą. Ypač sunkiai pakeliami staigūs, aštrūs, aukšto dažnio garsai. Kai triukšmo lygis yra didesnis kaip 90 dB, palaipsniui silpnėja klausa, prasideda nervų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, psichikos sutrikimai ir kt.
Ypač sunkios infragarso ir ultragarso poveikio pasekmės. Infragarsas sukelia rezonansą įvairiuose žmogaus vidaus organuose, pažeidžiamas regėjimas, funkcinė nervų sistemos ir vidaus organų būsena, atsiranda nervinis jaudulys ir kt.
Vibracijų lygis priklauso nuo įvairų akustinių ir infragarso dažnių intensyvumo. Infragarso ir su juo susijusių vibracijų šaltiniai yra kompresorinės, siurblinės, ventiliatoriai, betono vibravimo įranga, oro kondicionieriai, vėsinimo bokštai ir elektros jėgainių turbinos. Vibracijos sklinda metalinėmis konstrukcijomis ir per jų pamatus pasiekia viešųjų ir gyvenamųjų pastatų pamatus, o iš jų perduodamos į atskirų patalpų atitvarines konstrukcijas.
Vibracijos neigiamai veikia žmones, sukelia dirglumą, trukdo dirbti ir ilsėtis. Dėl sklindančių vibracijų netolygiai nusėda pamatai ir dėl to gali deformuotis ir būti pažeisti statiniai.
Elektromagnetinė spinduliuotė. Energetikos, elektronikos ir radiotechnikos plėtra užteršė aplinką elektromagnetiniais laukais. Pagrindiniai jų šaltiniai yra elektrinės ir pastotės, televizijos ir radarų stotys, aukštos įtampos elektros linijos, elektrinės transporto priemonės ir kt.
Elektromagnetinių laukų poveikio matas yra lauko stipris. Didelio stiprio laukai daro neigiamą poveikį žmogaus organizmui, sukelia nervų sistemos sutrikimus, galvos skausmą, nuovargį, neurozių vystymąsi, nemigą ir kt.
Biuruose naudojama dešimtys modernių buitinių prietaisų rūšių, įskaitant elektrinį grindų šildymą, mikroklimato sistemas ir t. t., kurie sukuria pavojingą aplinką žmonėms ir naminiams gyvūnams. Tarp žinomų elektromagnetinės taršos poveikio žmonėms padarinių dažniausiai pasitaiko širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sistemos pažeidimai. Elektromagnetinės taršos padariniais specialistai taip pat laiko elgesio sutrikimus, atminties praradimą, Parkinsono ir Alzheimerio ligas, kūdikių staigios mirties sindromą, lytinius sutrikimus ir kitas sunkias patologines ligas. Remiantis kai kuriais duomenimis, didelę dalį miokardo infarkto atvejų didžiuosiuose miestuose sukelia galingų technogeninių žemų dažnių elektromagnetinių laukų „šuoliai“.
Dalelių suspensija – didelės ore pakibusios dulkių dalelės, kurias galima pamatyti nuo lango krentančiuose ryškiuose saulės spinduliuose, nekelia pavojaus sveikatai – jos greitai nusėda ir neprasiskverbia giliai į plaučius. Tačiau ore esančios dulkės ne visada matomos plika akimi. Ore esančių dulkių poveikis sveikatai ir savijautai gali skirtis priklausomai nuo dalelių cheminės sudėties, kilmės, matmenų ir tankio. Tai gali būti ir nedidelis dirginantis poveikis, ir ūmus toksinis apsinuodijimas.
Dulkių šaltinių biurų, gamyklų ore yra begalės. Natūralios kilmės dulkės dažniausiai nėra pavojingos, tačiau dulkėse iš antropogeninių šaltinių (transporto ir pramonės įmonių išmetamų teršalų) yra daug kenksmingų medžiagų – sunkiųjų metalų, angliavandenilių, benzapireno ir t. t. Dar didesnė dulkių šaltinių įvairovė yra darbo zonos ore.
Pagal sudėtį dulkės skirstomos į organines, neorganines ir mišrias.
Organinės dulkės:
a) augalinės kilmės (medienos, medvilnės ir kt.);
b) gyvulinės kilmės (kailio, kaulų ir kt.);
c) sintetinės kilmės (plastmasių, gumos dulkės).
Neorganinės dulkės:
а) mineralinės (kvarco, silikatų ir kt.);
b) metalų (geležies, aliuminio ir kt.).
Mišrios dulkės (dulkės, atsirandančios šlifuojant metalus, valant liejinius ir kt.).
Vertinant dulkių poveikį organizmui, didžiausią reikšmę turi jų fizinis ir cheminis aktyvumas, elektros krūvis ir kitos savybės. Žinoma, kad ramiame ore pakibusių didesnio kaip 10 mikronų skersmens dulkių dalelių praktiškai nebūna, nes jos gana greitai nusėda. Be to, tokios dulkės praktiškai neprasiskverbia giliai į kvėpavimo takus. Didžioji jų dalis sulaikoma viršutiniuose kvėpavimo takuose. Apie 6 mikronų dydžio dalelės sugeba prasiskverbti giliau į plaučius, tačiau didžioji jų dalis nusėda viršutiniuose bronchuose. Didžioji tokių dalelių dalis pašalinama iš kvėpavimo takų čiaudint ir kosint. 0,1–0,2 mikrono ir mažesnės dalelės gali būti ilgai pakibusios ore, be to, įkvėptos jos prasiskverbia į pačius mažiausius plaučių bronchus. Tačiau nustatyta, kad tokios dulkės mažai patogeniškos. Didžiausią pavojų žmonėms kelia iki 5 mikronų skersmens (ypač 1–2 mikronų frakcija) irimo dulkės ir 0,3–0,4 mikronų skersmens kondensacijos dulkės, kurios į plaučius prasiskverbia giliausiai ir juose pasilieka.
Mūsų tyrimų partneris NACIONALINIS VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRAS.